Neretai vaiku psichiatre Kaune ir psichologas reikalingas dėl tėvų skyrybų. Kas vaikams gali būti skaudžiau ir sunkiau negu būti skyrybų vaiku. Tuo metu vaikai to gal net patys nesupranta, ir net nežino, kokios tikrosios jų nelaimės, skausmo priežastys. Tačiau jos ir būna būtent pastarosios. Taigi, jeigu norite, kad vaikams viskas būtų gerai, prisiminkite, kad ne stilingi jų rūbai ir žaislai galiausiai taps jų tikruoju laimės ar nelaimės šaltiniu, o geri santykiai šeimoje. Kodėl vaikui tai sunkiau, negu jums atrodo ir kaip atpažinti, kad jam sunku?

Kada reikia kreiptis į psichologus ir psichiatrus?

Ne retai tėvai nesupranta savo vaikų, ypač jeigu patys yra įsisukę į savitarpio pjautynių ir ginčų sūkurį. Visgi, reikia labai stebėti vaikus, kaip jiems sekasi mokslai, kaip jie žengia per gyvenimą, kaip jie bendrauja. Jeigu vaikas nuolat liūdnas, nebendrauja, neklauso, nesimoko – nesuskubėkite jo auklėti ir bausti ir dėl visko kaltinti. Kalti galbūt tėvai, kurie nesudaro šeimoje normalaus klimato, ir visą laiką vaiką paskandina rietenose.

Sunku, kai dangus griūva ant mažos galvos

vaikams tėvų barniai ir skyrybos – tai blogiausias dalykas, koks gali būti gyvenime. Tėvai ir jų namai – tai vienintelis ir tikrasis stogas šiame pasaulyje virš galvos, kuris turi jais rūpintis. Ir, tiksliau, būtent jų tėvai. Tai jie turi užtikrinti tą saugumą. Todėl nėra didesnės krizės nei besiskiriantys tėvai. Tai anksti pažymi jaunų žmonių psichiką. Kai kurie vaikai bando slėpti, kad jiems sunku. Geri žmonės, artimieji, sako vaikams: „jums vaikučiai, žinau, kad labai sunku, nes skyrybos yra toks procesas“, tačiau vaikučiai galbūt sakys, kad jiems nesunku. Nes nenorės pasirodyti silpni, jiems nepatiks, kad kažkas taip sako, tarsi tai jie būtų kalti dėl to sunkumo. Taigi, problemas slėps, bet jų juk nepaslėpsi, jos vėliau atsilieps vienokiu ar kitokiu būdu.

Kai tėvai įtraukia vaikus į karą

Taigi, karas tarp tėvų dar gali turėti ir žiauresnes priemones. Pavyzdžiui, kuomet tėvai ima vaikus įtikinėti, kuris teisesnis. Galiausiai ir liepia stoti į vieną iš pusių. Pasirinkti, kuris iš vaikų yra teisus, o kuris yra blogasis. Toks supriešinimas su tėvais yra visuomet labai negeras dalykas, kuris tik bloguoju paskui paveikia pačius vaikus. Todėl protingi tėvai visada turėtų vengti tokių ginčijimosi būdų, net jeigu aiškinasi tarpusavį kasdienius reikalus. Vaikai neturi būti traukiami į karą.